Budizmas

Geriausią Budos mokymų paaiškinimą davė pats Buda. Sanskrito kalboje mokymai vadinasi Dharma, o tibetietiškai – Čio. Abu šie žodžiai reiškia “viskas – kaip iš tiesų yra”, todėl budizmą galima vertinti, kaip rinkinį priemonių, suteikiančių mums galimybę čia ir dabar pamatyti reiškinius tokius, kokie jie iš tiesų yra. Budizme nėra dogmų, visur galima dėlioti klaustukus. Budos mokymų tikslas – visiškai išvystyti ir išlaisvinti kūną, kalbą ir protą. << Atgal

Kas yra Buda?

Buda gimė maždaug prieš 2560 metų karališkoje Indijos šeimoje, aukšto kultūrinio išsivystymo laikotarpiu. Jaunasis princas mėgavosi ypatingai privilegijuota padėtimi ir iki pat 29 metų amžiaus patyrė vien malonumus. Tačiau pirmąjį kartą išvykus iš rūmų, jo pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Per tris, viena po kitos sekusias kelionės dienas, jis pamatė labai ligotą žmogų, seną žmogų ir mirusįjį. Suvokęs senatvės, ligos ir mirties neišvengiamybę bei visa ko laikinumą, princas labai susirūpino. Kitą rytą jis pamatė giliai medituojantį jogą ir jų protai susitiko. Apimtas įkvėpimo Buda paliko šeimą ir namus, ir keliavo po šalį ieškodamas mokymų, kurie leistų nugalėti kentėjimą ir mirtį. Jis mokėsi pas daugelį mokytojų, tačiau nei vienas negalėjo nurodyti jam absoliutaus tikslo.

Po šešerių gilios meditacijos metų, būdamas 35-erių, jis galiausiai suvokė proto prigimtį ir pasiekė nušvitimą. Buda atskleidė visų reiškinių esmę – visažinančią erdvę, kurioje viskas įmanoma; jos spindintį aiškumą, kuris žaismingai išreiškia proto turtingumą; jos beribę meilę, pašalinančią visas kliūtis. Per kitus 45 metus, tūkstančius gabių mokinių Buda mokė metodų, leidžiančių pasiekti nušvitimo tikslą. << Atgal

Ar budizmas yra filosofija, psichologija ar religija?

Budizmas gali būti laikomas filosofija, nes mokymo pateikiamas požiūris yra išbaigtas ir absoliučiai logiškas. Tačiau tai nėra tik filosofija. Filosofija paaiškina reiškinius formaliame žodžių ir idėjų lygmenyje, o Budos mokymai veikia mus, kaip visumą. Nors ir filosofija, ir budistinė praktika įgalina mus aiškiai mąstyti, tik pastaroji sąlygoja negrįžtamus pokyčius, nes padeda praktiškai išspręsti tai, ką kasdien patiriame viduje ir išorėje.

Mokymai įgalina keistis tuos, kurie juos praktikuoja, todėl kartais budizmas laikomas psichologijos rūšimi. Visos įvairiausios psichologijos šakos siekia padėti žmonėms išvengti pernelyg didelių asmeninių problemų ir nebūti našta visuomenei. Nors ir psichologija, ir budizmas gali pakeisti žmones, budizmas skirtas tiems, kurie jau yra sveiki. Galima teigti, kad budizmas prasideda ten, kur baigiasi psichologija. Deimantinio Kelio budizmas yra tinkamas tiems žmonėms, kurie jau yra stabilūs ir juos supančią erdvę patiria kaip palaimingą, o ne grėsmingą. Šiame lygmenyje mokymai ugdo beribę drąsą, džiaugsmą ir meilę, o tai yra pačios proto prigimties turtai.

Pritaikant mokymus gyvenime atsiras gilus pasitikėjimas jų meistriškumu, suteikiančiu kiekvienai situacijai prasmės ir augimo skonį. Vis aiškiau suvokiant sąlygotą reiškinių prigimtį, įprastinės koncepcijos išnyks ir tobulos kūno, kalbos bei proto savybės atsiskleis natūraliai. Galutinis praktikos rezultatas – nušvitimas arba Budos būsena – pralenkia intelektualinius ar terapinius filosofijos ir psichologijos tikslus, tai – sąvokas pranokstantis tobulumo būvis.

Apjungiantis logišką požiūrį ir transformacijos galią bei metodus, įgalinančius pasiekti virš-asmenišką ir nesibaigiančią proto būseną – Budizmas yra daugiau kaip 2500 metų patirties religija. << Atgal

Kas yra svarbiausi dalykai budizme?

Mūsų gyvenimui ilgalaikę prasmę suteikia keturios pagrindinės mintys. Pirmiausia branginame nepaprastą ir labai retą galimybę sutikti į nušvitimą vedančius mokymus, gebėjimą jais naudotis ir iš jų mokytis. Visos būtybės trokšta laimės ir nori išvengti kentėjimo. Net skruzdėlė nuropoja ilgiausią kelią stengdamasi išvengti mirties, o žmonės – pasiryžę viskam, kad tik būtų patenkinti. Taigi, susitikimas su mokymais, kurie suteikia ilgalaikę laimę yra labai svarbus.

Po to, mes suprantame, kad ne visuomet turėsime šią galimybę. Visi, kurie gimė – mirs, visa kas susijungė – suirs ir kas bepasirodytų – išnyks. Mūsų laikas yra ribotas. Gyvenimas tikrai baigsis, tačiau mes nežinome kada, todėl supratimas, kad progą turime dabar ir noras ją išnaudoti, taip pat yra nepaprastai vertingi.

Trečias dalykas, kurį suprantame – tai, kad pasaulis iš tiesų yra priežasčių ir pasekmių matrica, ir kad mūsų dabartiniai veiksmai, žodžiai ir mintys taps mūsų ateitimi. Nesvarbu, suprantame tai ar ne, viskas ką darome, sakome ar galvojame palieka įspūdžius ir mūsų viduje, ir išoriniame pasaulyje, kurie vėliau mums sugrįžta. Neigiami įspūdžiai ateityje pasirodys kaip kentėjimas ar nemalonios situacijos, nebent naudojamės meditacijomis, kurios tuos įspūdžius pašalina.

Galiausiai suprantame, kad Budos mokymams nėra alternatyvos. Nušvitimas yra aukščiausias džiaugsmas. Nėra nieko, kas teiktų daugiau pasitenkinimo ir pilnatvės, nei būsena, kurioje išgyvename vienybę su visais reiškiniais, visomis būtybėmis, visais laikais ir visomis kryptimis. Be to, kaip gi padėsime kitiems, patys būdami sutrikę ir kenčiantys?

Taigi, keturi minėti veiksniai suteikia pagrindą budistinei praktikai ir meditacijai. Tačiau, jeigu vadovaujamės įprastiniais požiūriais, kentėjimo išvengti nepajėgsime. Galvojantiems “aš esu šitas kūnas” ir “ šie daiktai yra mano” – senatvė, ligos, mirtis ir praradimai bus ypatingai nemalonūs. Manantiems, kad “tas nušvitimas man pernelyg sudėtingas”, nepavyks išvengti kentėjimo, nes jeigu jau gimėme, mes tikrai mirsime. Nėra didingesnio tikslo gyvenime nei atrasti vertybes, galinčias visam laikui įveikti kančią ir mirtį. Nušvitimo nauda yra neišmatuojama ir jį pasiekusiajam, ir visoms kitoms būtybėms. << Atgal

Ar yra skirtingų budizmo rūšių?

Buda perdavė mokymus trijų tipų žmonėms. Tiems, kurie norėjo išvengti kentėjimo, jis paaiškino apie priežastį ir pasekmę. Tie, kurie norėjo daugiau nuveikti kitų labui, išgirdo mokymus apie užuojautą ir išmintį. Su gebančiais pasitikėti savo ir kitų žmonių Budos prigimtimi, jis dalijosi tiesiogine proto patirtimi, vadinamu Didžiuoju Antspaudu (tib. Čagčen, skt. Mahamudra). Pirmasis mokymų lygmuo yra vadinamas „Mažuoju keliu“ arba „Theravada“, antrasis – „Didžiuoju keliu“ arba „Mahajana“, trečiasis yra „Deimantinis kelias“ arba „Vadžrajana“. << Atgal