Budizmas

Deimantinis Kelias (tib. Dordžė Thekpa) dažnai vadinamas Budos mokymus vainikuojančiu brangakmeniu. Jo tikslas – dualizmą pranokstanti Didžiojo Antspaudo būsena, kur visa, kas bevyktų yra autentiška, nes išreiškia beribį proto potencialą. Veikiant iš rezultato ir įkvėpimo kupinos įžvalgos lygmens, siekiama visus patyrimus transformuoti į savaime išlaisvinantį ir natūralų tyrumą. Tam naudojami visiško susitapatinimo su nušvitimu metodai, leidžiantys greičiausiai pasiekti tikslą.

Buda Deimantinį Kelią galėjo perteikti tiems mokiniams, kurie matė jį ne kaip dievą, asmenį ar išorinę galią, tačiau pasitikėjo Buda, kaip jų pačių proto veidrodžiu. Savo galia ir įžvalga pažadindamas gerąsias žmonių savybes, jis naudojo ir daugybę veiksmingų priemonių, leidžiančių tas savybes visiškai išvystyti. Iš esmės, šis aukščiausias arba „trečiasis“ lygmuo apima tris praktikos būdus: tai yra „Metodų kelias“, „Įžvalgos (suvokimo) kelias“ ir „Guru joga“, kuriuos naudojant protas gali pažinti pats save per savo energiją, savo sąmoningumą arba per savo susitapatinimo galią.

Guru joga yra dažniausiai Vakaruose praktikuojamas metodas ir, jei mokytojas yra patikimas, tai atveria plačiausias galimybes pasiekti nušvitimą. Pasiekti jį galima ir einant Metodų ar Įžvalgos keliu. Nors ne kiekvienam Guru joga atrodo tinkamas būdas, tačiau protą kasdieniame gyvenime geriausia pažinti susitapatinant su užjaučiančiu ir visiškai bebaimiu Lama. Gebėjimas ilsėtis tokioje mokytojo proto erdvėje, kol bus išvystytos visos mūsų pačių savybės, suteiks nepaprasto augimo. << Atgal

Kas yra nušvitimas?

Pažvelgę į tai, ką prieš daugiau nei 2500 metų atrado Buda, pamatytume, kad jis suvokė, jog protas yra skaidri šviesa. Protas negimė ir negali numirti. Net jeigu kūnas, mintys ir jausmai atsiranda, keičiasi ir vėl išnyksta, pačiam protui, kuris yra atvira, beribė ir skaidri erdvė, neįmanoma pakenkti ar jo pažeisti. Taigi, pasiekęs išsilaisvinimą Buda suprato, kad daugiau nebėra taikinys. Jis nebebuvo tuo kūnu, kuriam gali kilti problemų, nei tomis besikeičiančiomis ir išnykstančiomis mintimis ar jausmais – vietoje to, jis tapo spinduliuojančiu sąmoningumu. Tai jį atvedė į nušvitimą – įsisąmoninimą to, kad erdvė ir energija visuomet ir visur yra neatskiriamos. Jis pažino viską, jo sąmoningumas tapo visaapimantis. Buda jautė didžiulį džiaugsmą ir išreiškė begalinę meilę – visų reiškinių prasmę, dėl kurios vibruoja ir tarpusavyje jungiasi atomai, dėl kurios viskas pasaulyje vyksta. << Atgal

Populiari Vakaruose idėja „pačiam siekti nušvitimo“ nublanksta, palyginus tai su praktikos vadovaujant mokytojui arba grupėje greita sėkme. Nors šiuolaikiškai asmenybei, kuri jaučiasi kontroliuojanti savo gyvenimą, nušvitimo siekimas be niekieno pagalbos skamba viliojančiai – tokiame kelyje pernelyg daug spąstų. Proto pažinimo procesas yra kur kas sudėtingesnis nei išorinių reiškinių analizavimas, čia visuomet yra tykančių išdidumo ir nepasitenkinimo priešų, galinčių nukreipti vystymąsi neteisinga kryptimi.

Aukščiausiojo lygmens mokymai negali būti teisingai suprasti ir tinkamai naudojami be mokytojo. Jeigu nėra išdidumo, sentimentalumo ir paviršutiniškumo atsikratyti padedančio bendravimo su meistru, žmogus gali tapti vienišas ar nevykėlis kasdieniniame gyvenime. Mokinių potencialui išvystyti Lamos naudoja tokius metodus, kurie leidžia jiems išsiveržti iš įprastinio elgesio rėmų. Lamos užduotis – mokinių tapimas nepriklausomais, užjaučiančiais ir stipriais. Aukščiausiame lygmenyje, Lama mokiniams leidžia įžengti į veidrodinę jo (jos) proto bebaimiškumo erdvę. Mokiniams supratus, kad jų ir mokytojo esmė – ta pati, daugiau nieko nebereikia atrasti. << Atgal

Koks yra atgimimo procesas?

Norint tai suprasti, svarbu žinoti, kad protas nėra laikinų smegenų produktas, tačiau yra jų transformuojamas. Iliuzija „aš“ šią informacija apjungia į srovę, tekančią iš vienos sąlygotos egzistencijos į kitą ir surenkančią įspūdžius, tampančius nauju gyvenimu. Protas savo esme yra erdvė ir negali mirti ar gimti. Atgimstanti yra būtent ta, nuolat besikeičianti tarsi upė, tėkmė. Įsitikinimas tikrojo „aš“ egzistavimu yra pagrindinė klaidinga koncepcija, ji išliks ir po mirties, ir taps sekančia mūsų sąlygota egzistencija.

Kūnas ir protas patiria daugybę permainingų pojūčių ir pasąmonės įspūdžių, kurie keičia vienas kitą. Nieko pastovaus mūsų kūne, jausmuose ir mintyse aptikti neįmanoma. Mirties metu ši srovė atitrūksta nuo kūno juslių potyrių. Tuomet subręsta stipriausios proto tendencijos, kurios susijungia su sekančiu fiziniu ar psichiniu kūnu. << Atgal

Kodėl budistai dirba su savo protu?

Nes protas viską patiria ir iki pat išsilaisvinimo išlieka labai subjektyvus, tačiau tapti pajėgiu padėti kitiems ir patirti nesibaigiančią laimę – iš tiesų įmanoma. Pasaulio matymą per rožinius arba per juodus akinius lemia mūsų pačių veiksmai. Tai paaiškina, kodėl liudininkų pasakojimai apie įvykį taip dažnai skiriasi. Budistai išlaisvina save ir gali pasirinkti savo nuotaiką – tarsi vyriškis ryte nusprendžiantis, kuris iš daugybės jo kaklaraiščių labiausiai įkvėps kitus.

Galiausiai tampa aišku, jog tai, kad protas gali patirti – kur kas svarbiau nei tai, ką jis patiria. Imama suvokti, kad veidrodyje atsirandantys vaizdai yra mažiau svarbūs nei paties veidrodžio spindėjimas. << Atgal

Kas yra karma?

Karma, budizmo požiūriu, nėra „lemtis“ ar „likimas“. Šis žodis gali būti išverstas kaip „veiksmas“ arba „priežastis ir pasekmė“. Bendrais bruožais karmos veikimą galima apibrėžti taip: bet kuris veiksmas – teigiamas ar neigiamas – palieka pėdsaką prote. Tai, kas sukaupta prote sąlygoja pasaulio patyrimo būdą, todėl neigiami įspūdžiai neišvengiamai sukels skausmą ateityje. Tai reiškia, kad mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai sėja mūsų būsimų patyrimų sėklas ir tą supratę, galime pakeisti savo gyvenimus.

Teisingas karmos supratimas reiškia laisvę. Laisvę kiekvienoje situacijoje patiems nuspręsti savo ateitį. Deimantinis kelias siūlo ypatingai efektyvius metodus pašalinti prote glūdinčius negatyvių ir žalingų veiksmų įspūdžius. Galima atsikratyti to, kas virs sunkiomis būklėmis ar sudėtingomis situacijomis ateityje. Naudodamiesi budistine meditacija galime įveikti visą priežasties ir pasekmės procesą, tačiau nesiimdami darbo su savo protu, nepajėgsime to proceso kontroliuoti, tiesiog būsime savo veiksmų aukos. << Atgal

Kokia vyriškumo ir moteriškumo principo Deimantinio kelio Budizme simbolinė reikšmė?

 

Sąvokų lygmenyje moteris yra siejama su išmintimi, o vyras – su užuojauta. Jeigu išmintis ir užuojauta papildo viena kitą, prasideda vidinis vystymasis. Moteriškasis aspektas skirtingu mastu išreiškia penkias Budos išminties rūšis: veidrodinę, lygybės, atskiriančiąją, visą įgyvendinančiąją bei Dharmadhatu išmintis. Vyriškasis aspektas išreiškia skirtingus keturių Budos aktyvumų derinius: nuraminančio, praturtinančio, žavinčio ir galingai saugančio aktyvumų.

Tiesioginio patyrimo Tantrose, moteris ir vyras savo esme yra erdvė ir džiaugsmas. Erdvė ir džiaugsmas, kurie yra neatskiriami. Būtent todėl aukščiausiuosius budistinės tantros lygmenis simbolizuoja susijungusios Budų formos. Mūsų tikslas – visų vidinių ir slaptųjų proto savybių ištobulinimas, todėl moteris ir vyras turėtų išnaudoti partnerystę tam, kad mokytųsi vienas iš kito. Tuomet moteryje greit atsiskleis vyriškosios savybės, tokios kaip džiaugsmingumas ir energingumas, o vyras išvystys intuityviąją išmintį ir daug erdvės. << Atgal