Budizmas

Meditacija turimą informaciją paverčia patirtimi. Pirmajame lygmenyje jos tikslas – nuraminti protą ir išlaikyti jį vienoje vietoje. Meditacija sukuria atstumą tarp patiriančiojo ir jo patyrimų, suteikdama galimybę išmintingam žmogui rinktis vaidmenis gyvenimo komedijose ir išvengti jo tragedijų. Toks apsauginis atstumas dažniausiai įgyjamas sutelkiant sąmoningumą į savo kvėpavimą arba koncentruojantis į Budos formą, sanskrito kalboje ši meditacija vadinama „Šamatha“, tibetietiškai „Šine“. Jeigu galime išlaikyti šią proto būseną laboratorinėse meditacijos sąlygose, palaipsniui įgysime ją ir kasdieniniame gyvenime. Tai pirmasis vystymosi žingsnis ir būtinas visą persmelkiančios įžvalgos bei sudėtingesnių praktikų pagrindas.

Antrasis meditacijos lygmuo sanskrite vadinamas „Vipasana“, o tibetietiškai „Lhaktong“.

 

Šiuo atveju meditacija yra beformė, jos tikslas – paties proto prigimtis. Išlaikant sąmoningumą be jokio sąmoningumo objekto, gili įžvalga ir supratimas atsiras savaime.

Taigi, meditacija yra proto susitelkimas į kažką ir dėl to atsirandantis aiškumas. << Atgal

Ar meditacija yra naudinga kiekvienam?

Deimantinio Kelio meditacijos skirtos nušvitimo siekiantiems žmonėms. Norintiems tik atsipalaiduoti, geriau tinka kitos priemonės. Meditacija skirta žmonėms, pasąmonėje sukaupusiems pakankamai gerų įspūdžių, pakankamai įžvalgos ir džiaugsmo, ir dėl to pajėgsiantiems pažvelgti į savo pačių pasąmonę. Psichiškai nesveikiems žmonėms medituoti gali būti pavojinga, nes savo jausmus ir vidinę būseną jie linkę vertinti pernelyg tikroviškai, todėl gali patirti daugybę jų būklę apsunkinsiančių įsivaizdavimų. Tokiu atveju tinkamesnis yra mantrų kartojimas bei pastangos pozityviai elgtis, o ne pernelyg ankstyvos susikaupimo meditacijos. Tiktai tuomet, kai žmogus gerai jaučiasi ir be medikamentų, yra savarankiškas, pajėgia dirbti ir palaikyti ryšius su kitais – pats laikas pradėti medituoti.

Tačiau yra meditacijų, kurių nereikėtų praktikuoti neturint vadinamojo Budistinio Prieglobsčio. Prieglobstis suteikia apsaugą ir sukurią ryšį su mūsų pačių Budos prigimtimi; ryšį su mokymais; su draugais, kurie yra tame pačiame kelyje bei ryšį su Lama, kuris suteikia Prieglobstį.
Be to, meditacija suteiks teigiamą rezultatą tik tuo atveju, jeigu žmonės bus tinkamai pasirengę toms meditacijoms, kurių imasi. Jeigu sudėtingos meditacijos pradedamos ankščiau laiko, nepaisant išbandytos palaipsninės sistemos, jų rezultatas gali būti vadinamoji „baltos sienos“ būsena, kai žmogus jaučiasi ramus, tačiau mieguistas. Tokia būsena gali susilpninti energiją ir protinius gabumus. Tai, ko siekiame yra aštrus ir skaidrus lyg deimantas sąmoningumas. << Atgal

Kaip nuraminti meditacijos metu nerimstantį protą?

Nepraktiškas ir trikdančias mintis reiktų sutikti tarsi vagį tuščiuose namuose. Nieko jam neduoti, leisti visur dairytis ir nieko nerasti. Jeigu protas nerimsta, tačiau pasirodančių minčių jūs nelaikote svarbiomis, tai jos – ne bėda. Nesuteikite savo mintims energijos ir jos jums netrukdys. << Atgal

Galima pasiūlyti išmėginti „Šviesos ir kvėpavimo“ meditaciją. Įvairių praktikų bukletus galima rasti budistiniuose Karma Kagju Linijos centruose. Taip pat žiūrėkite temą „Meditacijos“ šioje interneto svetainėje. << Atgal

Kas yra Sąmoningas mirimas – Phova?

Phovos praktikos tikslas – išmokti išlikti sąmoningu mirties metu ir perkelti sąmoningumą į aukščiausios palaimos būseną. Tai tiesioginis metodas, apimantis vizualizaciją ir mantrą. Phova yra paskutinė Šešių Naropos Jogų (mokymų apie energiją) praktika bei vienas giliausių Tibeto budizmo mokymų. Lama Olė Nydalas yra vienas iš nedaugelio lamų, įgalintų mokyti šios praktikos. Nuo 1987 m. surengęs šimtus meditacijos kursų visame pasaulyje, jis išmokė Phovos daugiau kaip 80 tūkstančių žmonių. << Atgal