Interviu su 17-uoju Gjalva Karmapa Trinlei Taje Dordže
Buddhism Today: Labai malonu kalbėtis su Jumis, Jūsų pirmojo vizito į Jungtines Valstijas metu. Kokie Jūsų pirmieji įspūdžiai apie Ameriką ir amerikiečius?
Karmapa: Amerikoje visi dalykai labai dideli. Matau didelius kelius, didelius automobilius, net žmonės tokie dideli...(juokiasi). Tačiau apskritai žmonių protai yra atviri, o tai yra labai svarbu budizme.
Nuo pat mažų dienų, dar Tibete, aš labai norėjau keliauti. Galimybė pamatyti įvairias vietas mane labai jaudino. Kelionėse po Europą ar bet kur kitur įgyju patirties, iš kurios mokausi. Tą patį jaučiu ir čia. Net jeigu dabar apsistojau vienoje vietoje porai mėnesių, tikiuosi vis tiek daug išmokti. Vienu žodžiu, tai yra nuostabi patirtis.
BT: Kokie yra esminiai budizmo dalykai?
K: Budizmas nėra nei religija, nei filosofija. Budizmas yra toks ypatingas ir labai skiriasi nuo visų kitų religijų tuo, kad jame suteikiami metodai, duodantys galimybę susijungti su mūsų tikrąja prigimtimi. Naudodamiesi budistiniais metodais, galime suvokti visa ko prigimtį. Galima pasakyti – suvokti proto prigimtį, nes protas kuria šį samsaros pasaulį. Dėl šios priežasties protas yra labai svarbus, tačiau, paprasčiau tariant, suvokiame “visa ko prigimtį”. Kad ir ką bematytume, ką bejaustume, ką besukurtume, viso to esmę atskleidžia budizmas.
Budizmas yra metodas. Jis nesiremia tikėjimu ar tuo, ką kažkas pasakė: jis remiasi faktais. Pasitelkdami šį metodą ir bandydami suvokti tiesą, naudojamės ne tik mokymais, bet ir visomis kitomis šiame pasaulyje įmanomomis galimybėmis, nė prie vienos iš jų neprisirišdami.
BT: Kaip taikoma bodičita (bodisatvos protas)?
K: Mums, Karma Kagju praktikuotojams, einantiems Vadžrajanos ir Mahajanos keliais, bodičita yra labai svarbi. Bodičita pakeičia viską. Ką mes bedarytume, net jei darome tai sau, turime daryti su intencija veikti kitų labui. Tai esminis dalykas Vadžrajanos budizme. Tiek Vadžrajanoje, tiek Mahajanoje kalbama apie bodičitą. Mahajanos kelias yra platesnis ir aiškesnis, bet juo galima eiti vadovaujantis knyga, laikantis instrukcijų. Vadžrajana naudoja tiesiogines priemones - šiame kelyje daugiau įtampos ir rizikos. Mes einame tiesiai į galutinį tikslą ir tik čia atsidūrę atsigręžiame ir žiūrime, kaip čia patekome.
Pagal Hinajanos ir Mahajanos mokyklas pirmiausia pasėjama sėkla, tuomet ji laistoma, jai suteikiama daugiau dirvos augti ir tuomet subręsta vaisius. Jų būdai naudojami pagal tam tikrą sistemą. Vadžrajanoje mes bandome suderinti sėklos sėjimą su vaisiaus skynimu. Mes stengiamės šiuos etapus kuo daugiau suartinti ir naudojame kiekvieną įmanomą būdą gauti vaisių artimiausiomis dienomis.
BT: Taigi patį tikslą Jūs vadinate pradiniu tašku.
K: Taip. Būtent taip mes naudojame efektyviausius metodus.
BT: Tai kaip trąšos ir genetinė inžinerija vienu metu.
K: (juokiasi)
BT: Gal galėtumėte plačiau paaiškinti apie bodičitą?
K: Bodičita yra sanskrito kalbos žodis. Tibetietiškai šis terminas skamba kaip monpa sem khyed ir jukpa sem khyed. Sem reiškia protą ir khyed reiškia ugdyti bodičitos požiūrį tiek ketinimų, tiek konkrečių veiksmų lygiuose. Monpa sem khyed yra bodičitos praktika ketinimų lygyje, o jukpa sem khyed yra aktyvioji bodičita.
Pirmiausia galime matyti šį samsaros pasaulį kaip kentėjimą, o jaučiančias būtybes - šio kentėjimo spąstuose. Suvokus tai, pasižadama panaikinti kentėjimą ir vietoj jo suteikti laimės. Tibetietiškai tai vadiname jampa arba nyinje. Jampa reiškia suteikti laimės, o nyinje – panaikinti kentėjimą. Tai gana elementarus ir paprastas dalykas. Manau, angliškai jampa galėtų būti nusakoma kaip “meilė” (loving kindness), o nyinje būtų “užuojauta” (compassion).
Nuolatinis laimės teikimas – ne labdaringa veikla, o mokymai ir pagalba žmonėms paaiškinant jų prasmę: kaip juos taikyti, kaip praktikuoti. Tiek ketinimų, tiek aktyvioji bodičita yra būtina.
Bodičita labai svarbi dharmos veikloje. Mes turime padėti kitiems, taip pat ir sau. Padėdami kitiems, geriau viską suprasime, o pasirūpinę savimi galėsime dar daugiau padėti kitiems. Tai veikia abipusiškai.
BT: Kas iš tikrųjų yra aktyvioji bodičita?
K. Siekio arba ketinimų bodičita yra pasižadėjimas pasiekti nušvitimą, o aktyvioji bodičita yra jau kelionė į nušvitimą. Aktyvioji bodičita yra drąsa. Tai nėra tiesiog palinkėjimai, o paskui pasitraukimas, tai – palinkėjimų įgyvendinimas ir situacijos valdymas. Aktyviąją bodičitą sudaro Šešios Paramitos (išlaisvinantys veiksmai).
BT. Jei, pavyzdžiui, yra suteikiami mokymai ar iniciacijos ar kas nors pradeda budistinio centro veiklą - tai yra aktyvioji bodičita?
K. Aktyvioji bodičita yra ketinimo ir veiksmo kombinacija. Ką galima padaryti be ketinimo? Statydami centrą, suteikdami mokymus ir iniciacijas ar netgi medituodami turime ketinimą padėti kitiems, argi ne taip?
BT: Jūs esate Karma Kagju mokyklos vadovas. Kas yra Karma Kagju mokykla?
K. Ka tibetietiškai - visos instrukcijos, o gyu - mokymų perdavimas iš vieno patyrusio mokytojo kitam. Perdavimas yra tyras, aiškus ir tikslus. Karma Kagju mokyklos pradininkais laikomi Tilopa ir Naropa. Tilopa gavo mokymus tiesiai iš Drdže Čango ir didžių mokytojų, atvykusių iš keturių Indijos pusių. Tada mokymai buvo perduoti Marpai, Milarepai, vėliau – Gampopai, kuris perdavė mokymus trims pagrindiniams savo mokiniams, vienas iš jų buvo pirmasis Karmapa Dusum Kjenpa. Pirmąjį Karmapą jie vadino “Khampa Use”. Khampa yra regiono, esančio Rytų Tibete, pavadinimas, o use reiškia “žili plaukai”.
Mūsų Kamtsang Kagju prasidėjo nuo pirmojo Karmapos. Mūsų pagrindinės praktikos yra Šešios Naropos jogos ir Mahamudra. Mahamudra – tai sanskrito kalbos terminas, naudojamas Kagju mokykloje. Tibetietiškai jis skamba Chag Gya Chenpo - tai yra ypatingas mūsų mokyklos mokymas apie meditaciją tiesiogiai į mūsų proto prigimtį. Gelugpos ir Njingmapos mokyklose yra kitokie Mahamudros pavadinimai - tai Tawa Chenpo, Uma Chenpo ir Dzogpa Chenpo.
BT: Koks yra skirtumas tarp Mahamudros ir Dzogčeno?
K: Tai tiesiog skirtingi metodai arba skirtingi būdai skirtingiems žmonėms: kiekvienas gali pasirinkti, kas jam tinka. Galų gale nėra jokio skirtumo, kokius metodus naudojame siekdami tikslo. Vaisius visuomet tas pats. Tai lyg pasakytum: “Ruošiuosi į Frankfurtą ir galiu skristi arba Lufthansa, arba United”.
BT: Mūsų Deimantinio kelio budistiniuose centruose pagrindinė praktika yra Guru Joga - meditacija į 16-ąjį Karmapą. Gal galėtumėt paaiškinti šios praktikos naudą?
K: Visų pirmą reikia išsiaiškinti Guru Jogos prasmę. Guru Joga yra meditacija į Mokytoją. Šiaip, galima įsivaizduoti kurį nors taikų ar rūstų Budos aspektą, bet Guru Joga yra meditacija į mokytoją, kuris yra žmogus, toks pats kaip mes. Taigi juo ar ja yra lengviau pasikliauti; mus jungia stipresni saitai, ryšys su juo yra tampresnis. Iš tikrųjų be mokytojo niekada nesutiktume dharmos. Guru yra geriausias gidas, geriausias kelias. Ir jidamų praktika, ir Guru Joga yra būtini, tačiau Guru Joga yra tokia ypatinga dėl to, kad be mokytojo niekuomet ir nesužinotume apie tą jidamą. Mokytojas mums parodo viską. Mes perimame visas jo savybes ir naudojamės jomis siekdami to paties realizacijos lygio.
Kai mes galvojame apie mokytoją, galime lengviau su juo bendrauti ir pasiekti ką nors, nes jis yra žmogus, toks kaip mes. Taigi praktikuojant Guru Jogą, mūsų gaunamas palaiminimas bus netgi stipresnis vien dėl to, kad mūsų protas bus atviresnis. Priešingu atveju, galėtume medituoti kad ir į akmenį. Tai būtų tas pats. Tačiau mokytoju mes labiau pasitikime.
Iš kitos pusės neturėtume apie mokytoją galvoti tik kaip apie žmogų, daugiau dėmesio turėtume kreipti į jo savybes. Šios savybės yra Trys Brangakmeniai - mokytojas turi visas tris. Kaip ir Buda – jis nėra tiesiog asmuo, bet jis yra tas, kuris rodo mums kelią į nušvitimą. Antra, jis yra įvaldęs Dharmą, ir trečia, jis ar ji padeda mums mūsų kelyje - tai Sanhga. Jei galvojate, kad Guru Joga yra meditacija tik į mokytojo kūną, turite tik samsaros šaltinį. Žmogaus kūnas neturi patvarių savybių – tai tik mėsa ir kaulai. Guru Jogos praktikos metu mokytojas suteikia mums galimybę suvokti paskutinę stadiją - tą galutinį tašką, kuriame viskas tyra lyg krištolas. Mokytojas turi šią savybę.
BT: Atrodo, kad Guru Joga yra labiau tinkama mūsų gyvenimo būdui negu, pavyzdžiui, Šešios Naropos Jogos.
K: Kiekviena budistinės praktikos dalis yra reikalinga. Bet kuri praktika, kurią atliekate, yra svarbi, ir visos jos yra efektyvios. Jei jaučiate daugiau pasitikėjimo ir kažkas jums labiau tinka, rezultatų pasieksite žymiai greičiau. Tai priklauso nuo to, kas labiausiai tinka kiekvienam individui, jo ar jos situacijai, laikotarpiui ir netgi kultūrai.
BT: Ar mes galime praktikuoti Šešias Naropos Jogas neatsiskyrę ilgam ir pasiekti tokius lygius, kokius pasiekia didieji meistrai?
K: Kai kalbame apie Šešias Naropos Jogas, galvojame apie tai, kiek daug visko reikia padaryti, ir tai atrodo didžiulė našta, o praktikuodami Guru Jogą, galime pasiekti tą patį rezultatą. Sakome: “Taip, Guru Joga yra labai trumpa ir aš tai galiu padaryti”. Tačiau palaipsniui suprantame ypatingas Šešių Naropos Jogų metodų savybes (pavyzdžiui Povos) ir tai, kad be jų per tokį trumpą laiką nesuvoktume tiesos.
Taigi kažkuriuo momentu norime praktikuoti Šešias Jogas - tai tampa būtinybe. Guru Jogos metu galima šiek tiek priartėti prie Šešių Naropos Jogų, gauti mažų jos nuotrupų. Galima pajusti skonį, tačiau ne visą patyrimą.
BT: Ar galėtumėt papasakoti apie mantros galią? Kokia nauda iš mantros Karmapa Čėno kartojimo?
K: Mes naudojame mantrą Karmapa Čėno Guru Jogos praktikoje, medituodami į 16-ajį Karmapą, norėdami priartėti prie jo realizacijos lygio. Tibeto kalba karma reiškia veiksmą, pa – asmenį, kuris veikia. Karmapa reiškia “veiksmo žmogų”. Taigi netgi mantra yra Guru Jogos forma.
BT: Tiesiog mantros kartojimas yra Guru Joga?
K: Galbūt tai turėtų būti ne tik kartojimas, bet kartu galvojimas apie jos turinį. Kai kartojame šią mantrą, esame labai arti Karmapos esmės: mes kreipiamės į jo kūną, kalbą ir protą. Šie žodžiai reiškia tris Karmapos esmės formas: praeitį, dabartį ir ateitį. Paprasčiau galima pasakyti, kad Karmapa ar kitas mokytojas, į kurį medituojame Guru Jogos metu, įkūnija Tris brangenybes.
Kartodami šešiaskiemenę Čenrezigo (sanskr. Avalokitešvara) mantrą Om Mani Peme Hung, mes atveriame savo protus jo viršlaikėms savybėms. Kai Avalokitešvara priėmė Bodisatvos Pažadą ir pradėjo savo veiklą, jis stipriai linkėjo, kad tie, kurie kartos šią mantrą, turėtų jo palaiminimą. Tas pats ir su Karmapa Čėno.
BT: Kiekvienas Karmapa paskelbia esąs Karmapa, ir mes žinome kad Jūs tai padarėte būdamas dar visai mažas vaikas.
K: Taip, nors ir buvau labai mažas tuo metu.
BT: Galėtumėt pasakyti, kad tai buvo tvirtas įsitikinimas?
K: Taip, aš turėjau labai stiprų jausmą, kad galiu daryti kažką gera - tai buvo paprasta raiška to, kad galiu veikti dharmos labui ir priimti iššūkį mokyti kitus. Turėjau labai daug pasitikėjimo. Tuo metu buvau dar visai mažas ir nežinojau, ką galėtų reikšti šitoks jausmas. Tai buvo labai keista ir pradėjau tai suprasti tik tuomet, kai jau buvau šešerių ar septynerių.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad galiu apsiimti ir įvykdyti viską, ką darė prieš tai buvęs Karmapa, ir kad turiu sugebėjimų tam. Štai ką jaučiu. Taip, aš galiu pasakyti, kad esu Karmapa. Karmapa paprasčiausiai reiškia aktyviai veikiantį žmogų.
BT: Esate įsitikinęs, kad galite imtis tokios užduoties.
K: Taip, nes kitu atveju būčiau tiesiog vienas iš tų, kurie tvirtina esą Karmapa.
Neužtenka tiesiog pasakyti: “Aš esu Karmapa”. Tas, kuris paskelbia atpažinęs Karmapą, turi pateikti įrodymus. Asmuo, atsakingas už Karmapos atpažinimą, turi daug dirbti ir intensyviai medituoti.
BT: Šiuo atveju – Šamaras Rinpočė?
K: Taip, Šamaras Rinpočė, padedamas kito lamos.
BT: Šiuo metu Jūsų aplinka visai kitokia negu Tibete. Ar ilgitės vietos, kur užaugote? Ar nujaučiate, kad kada nors sugrįšite ten?
K: Kas žino, gal kada nors galėsiu laisvai ten nukeliauti. Didžiąją dalį vaikystės praleidau Lasoje, bet nesu labai pasiilgęs tos vietos. Ilgiuosi tik Rytų Tibeto ramybės, pievų, kalnų ir gamtos.
BT: Kaip manote, ar budizmas Tibete nyksta?
K: Ne visiškai. Ten vis dar yra labai daug mokytojų ir dharmos labui dirbančių žmonių. Prisiminkime istoriją; mokymai atsirado Indijoje, vėliau buvo perteikiami Tibete, tada Kinijoje, Europoje ir t.t. Šiuo metu Indijoje dar likę budizmo pėdsakų. Tibete neabejotinai vis dar yra labai stiprūs budizmo pamatai. Kada nors ateityje ten budizmas vėl klestės.
BT: Jūsų tėvas yra didis Njingmos mokyklos lama. Gal galėtumėt papasakoti, kiek įtakos jis darė Jums, kai buvote mažas?
K: Jis darė man labai stiprų poveikį. Manau, vien tai, kad jis buvo mano tėvas, o taip pat, kad turėjau tokią motiną, palengvino mano kelią į dharmą. Mano tėvas buvo didis Njingmos meistras. Rinpočės žinios apie dharmą buvo labai gilios. Aš išmokau kur kas daugiau ir žengiau į priekį smarkiai greičiau negu kiti vaikai.
BT: Ar jis mokė Jus medituoti?
K: Jis mane mokė ne tiek medituoti, kiek skaityti ir rašyti. Tuo metu neturėjau mokytojo. Nevaikščiojau į mokyklą, nes mano tėvai galvojo, kad tai bus nesaugu. Nuo pat mano kūdikystės kažkokiu būdu jie nujautė, kas esu. Taigi visko mane mokė tėvas ir dėdė.
BT: Jūs turėjote galimybę mokytis namie?
K: Taip, man pasisekė. Tuo metu, kai iškeliavau iš Tibeto, žinojau gana daug. Žinoma, aš neturėjau kompiuterio, bet buvau mintinai išmokęs daug tekstų.
BT: Kas šiuo metu yra Jūsų dharmos mokytojai ir ką galėtumėte pasakyti apie jų savybes?
K: Beveik kiekvienas mokytojas turi tik jam būdingų savybių - man labai pasisekė. Galios perdavimus man suteikė Šamaras Rinpočė (Shamar Rinpoche), Čiobre Tri Rinpočė (Chobje Thri Rinpoche), Ludhing Kenčen Rinpočė (Ludhing Khenchen Rinpoche), Beru Kjentse Rinpočė (Beru Kyentse Rinpoche), Ken Trinlei Paldžiur Rinpočė (Khen Trinley Paljur Rinpoche) ir Peba Tulku. Topga Rinpočė (Topga Rinpoche), Sempa Džordže (Sempa Dordje) ir Kenpo Čodrak (Khenpo Chodrak) mokė mane budistinės filosofijos. Kartais aš atsiskyręs du mėnesius medituoju. Tai gana svarbu, nes vien žinių neužtenka - reikia pačiam patirti.
BT: Kur Jūs įgijote vakarietišką išsilavinimą?
K: Aš nėjau į mokyklą, tačiau daug išmokau iš anglų kalbos mokytojų. Anglų kalbos mane mokė keli mokytojai: Markas Tščeličevas (Mark Tschelischeff), amerikietis, Liusi (Lucy), ponia iš Naujosios Zelandijos Nju Delyje, profesorius Sprigas (Sprigg), škotas, šnekantis su ryškiu britišku akcentu, bei Šona (Shona) ir Stiuartas (Stewart) Jarvis iš Australijos.
Šiais laikais daug ko galima išmokti ir padedant modernioms technologijoms, pavyzdžiui, Interneto. Nors aš jau išmokau nemažai, tačiau vis dar nepakankamai. Turiu išmokti daugiau, šiame pasaulyje žinioms ribų nėra. Tai nuolatinis procesas ir jis neturi pabaigos.
BT: Ar galėtumėte mums papasakoti apie prarastų Marpos tantrų iniciacijas, kurias Jūs neseniai gavote iš Ludhing Kenčen Rinpočės? Kodėl tos tantros laikomos ypatingai vertingomis?
K: Šamaras Rinpočė kelis kartus prašė Ludhing Kenčen Rinpočės perduoti šias iniciacijas, tačiau buvo sunku surasti tinkamą laiką, kadangi Ludhing Kenčen buvo labai užsiėmęs Indijoje. Kai jis suplanavo savo kelionę į Sietlą, mes nusprendėm, kad tai bus puiki proga gauti šias svarbias iniciacijas. Tai slapti mokymai, kurie nebuvo perduodami mūsų mokykloje du šimtus metų. Laimei, jie buvo praktikuojami Sakjos tradicijoje, todėl galimybė juos sugrąžinti buvo labai brangi. Aš gavau dvidešimt dvi, tačiau liko kelios, kurioms nebeužteko laiko. Vien šių dvidešimt dviejų tantrų perdavimas pareikalavo iš Rinpočės labai daug jėgų. Kiekvieną dieną, ruošdamasis kiekvienai iniciacijai, jis turėdavo praktikuoti šešias valandas, o paskui pats perdavimas trunka dvi ar daugiau valandų. Ilgesnės iniciacijos užtrukdavo dvi dienas.
BT: Kodėl taip svarbu perduoti šias tantras?
K: Labai svarbu išsaugoti didelę metodų įvairovę. Jų esmė yra ta pati, tačiau jie visi turi skirtingas savybes. Pirmiausia reikia gauti žodinius išaiškinimus ir perdavimą, pasiekti tam tikrą realizaciją ir tik tada galima perduoti iniciaciją viešai. Visuomet turi atsirasti kažkas, kas turėtų laiko jas praktikuoti, įgyvendinti ir perduoti.
BT: Ar Jūs galvojate, kad šiais laikais atsiras mokinių, kurie sugebės praktikuoti šias tantras?
K: Sakyčiau, kad taip, kiekvienas gali tai daryti. Mes turime tuos metodus naudoti, ne vien tik saugoti juos ateičiai.
BT: Bet ar įmanoma tai praktiškai?
K: Kiekvienas turi surasti tinkamą momentą ir tinkamą laiką tai daryti. Tai tas pats, kaip pasakyti, kad visi turi Budos prigimtį. Pavyzdžiui, sode auga labai įvairių vaisių, bet visi jie yra tinkami valgyti tik tada, kai sunoksta. Jei nuskintume juos anksčiau, jų skonis būtų kartus, o skrandžiui virškinti būtų sunku.
BT: Taigi praktikuojančiojo pasiruošimas priklauso nuo jo paties?
K: Jei mokiniai dar nėra pasiruošę, mokytojas turėtų nuolatos bandyti sudaryti geriausias sąlygas mokiniams praktikuoti. Štai kodėl mes turime dharma centrus.
BT: Kaip Jūs galėtumėte apibrėžti savo, kaip 17-jo Karmapos, veiklą?
K: Tai gana ilgas kelias ir ateity laukia labai daug iššūkių. Aš žengiu pirmą žingsnį ir manau, kad tai bus labai įdomu.
BT: Ar svarbu Karmapai atlikti Juodosios Karūnos ceremoniją?
K: Tai buvo svarbu. Tai buvo tradicija, kurios buvo laikomasi iki 16-jo Karmapos, tačiau tai buvo tik tradicija - nei daugiau, nei mažiau. Man tai nėra taip svarbu. Galime ją turėti arba ne - nėra didelio skirtumo.
Sakėme, kad Juodoji Karūna yra Karmapos aktyvumo simbolis, ir tuo metu tai iš tikrųjų buvo tiesa. Dabar, sulaukus tinkamo momento, net beisbolo kepuraitė galėtų atverti protą. Tai kaip rankena, kurią paspaudus atsidaro durys.
BT: Kagju tradicijoje yra keli praktikos stiliai, ir tai kartais tampa sanghos susiskirstymo grupelėmis priežastimi. Ar Jūs, kaip mokyklos vadovas, jaučiate poreikį suvienyti tas skirtingų požiūrių grupeles ar, atvirkščiai, sveikinate tokių grupelių ir praktikuojančiųjų įvairovę ir galvojate, kad tai yra natūralu?
K: Dalinimasis į grupes yra natūralus. Budos laikais buvo vienintelis jo mokymų suvokimas. Nuo to laiko, kai jis mirė, atsiranda vis daugiau ir daugiau požiūrių.
Skirtingi praktikos būdai, jei jie efektyvūs ir naudingi žmonėms, yra geras dalykas. Jeigu atsiradus grupėms, iškyla sunkumų, jie privalo būti išspręsti. Mokymo būdai irgi turėtų būti modernizuojami. Svarbiausia – ne įdiegti ką nors nauja, o panaudoti naujus terminus išsaugant mokymų esmę.
BT: Kodėl Deimantinis kelias toks unikalus?
K: Sakyčiau, kad tai nekorektiškas klausimas. Kituose budistiniuose metoduose galima taip pat surasti daug ko labai ypatinga.
Deimantinis kelias yra labai šiuolaikinis, ypatingai efektyvus Vakaruose, ir mes jau sulaukėme labai gerų rezultatų. Pavyzdžiui, Europoje yra labai daug praktikuojančiųjų, daug centrų ir žmonės čia supranta, kas yra svarbiausia. Šiuo požiūriu Deimantinis kelias yra labai efektyvus šiais laikais. Jis turbūt labiausiai tinkamas šiems laikams, todėl ir yra unikalus.
BT: Centrų vystymosi Europoje pagrindinis “kaltininkas” yra Lama Ole Nydalas. Kaip galvojate, kodėl jam pavyko pasiekti tokių rezultatų?
K: Aš manau, kad jis yra didis pavyzdys daugeliui žmonių. Galime stebėtis, kaip vienas žmogus galėjo tiek daug pasiekti. Jis elgėsi kaip laukinis iki tol, kol pažino budizmą. Tačiau kai vienąkart pasibeldi į Budos prigimtį, gali nuversti kalnus.
BT: Galime paklausti asmeninio dalyko? Ar Jums sunku visada būti visų dėmesio centre?
K: Jau pradedu prie to priprasti (Juokiasi). Kartais tai gali erzinti, tačiau kai kuriose kultūrose tai yra būdas parodyti pagarbą ir tai daroma su geriausiais ketinimais. JAV ar Šiaurės Europoje yra kur kas paprasčiau.
BT: Kaip geriausiai į Jus kreiptis? Ar mokiniai turėtų Jus vadinti “Jūsų Šventenybe”?
K: Aš neprieštarausiu, kad ir kaip būtų kreipiamasi. Man patinka, kai kreipiamasi “Karmapa”, tai labai paprasta. Manau, kad pirmenybę teikčiau vardui, ne titului.
BT: Ką galvojate apie nusilenkimus priešais mokytoją?
K: Ar reikia nusilenkti pasisveikinant, priklauso nuo situacijos. Azijoje tai - kultūros dalis. Vakaruose tai greičiau atrodytų keistai ir galima to atsisakyti. Man nusilenkimai yra privalomi kiekvienąkart, kai gaunu iniciacijas. Teisingai vertinant, tai yra pagarbos ženklas. Neturėtume to daryti be priežasties. Budizme turime tinkamai suprasti viską, ką darome.
BT: Kaip Jūs matote Karma Kagju mokyklos ateitį?
K: Ateitį įsivaizduoju labai gerą (Karmapa šypsosi). Mūsų tradicijoje labai daug žmonių, kurie yra ne tik “pasekėjai”, bet ir puikiai suvokia intelektualiai. Tai labai geras pagrindas tobulėjimui ateityje.
BT: Dėkojame.
(Iš žurnalo “Buddhism Today” Nr. 13, 2003 m.)
