Šinė ir Lhagtong

Hannah Nydahl, Meditacijos kurso Kaselyje paskaitų tekstas, 2003 m.

I DALIS (ŠINE)

Pradėdama paskaitą apie Šine, pirmiausia paminėsiu, kad tai nėra nauja tema, tokia ji tik šiame kurse. Nesiruošiame mokytis visiškai naujų dalykų ir staiga imtis visiškai kitokių, iki šiol niekada nebandytų meditacijų. Mūsų tikslas kitoks. Kalbėsime apie tai, kaip pasitelkti vieną iš paprastesnių Šine būdų, kuriuo nedažnai naudojamės, tačiau visi žinome, ir kaip įtraukti jį į savo praktiką. Kadangi kurse yra naujų žmonių, norėčiau bendrais bruožais papasakoti tai, ką daugelis jau esate girdėję. Paaiškinsiu kas yra Šine ir kokia jos vieta meditacijoje.

Visi praktikuojantys budizmą ir sekantys Budos metodais daro tai palaipsniui. Studijuojame Budos mokymus, stengiamės juos suprasti, o kai nesuprantame, užduodame klausimus. Taip palengva viską išsiaiškiname. Taip pat pastebime, kad laikui bėgant, klausimų kyla vis daugiau ir mes surandame vis daugiau atsakymų. Tačiau mūsų praktikoje pats svarbiausias dalykas yra meditavimas. Nepasiekę meditacinio lygmens, niekuomet nepasieksime rezultatų, kurie iš tiesų pakeis mūsų protą, atves į išsilaisvinimą ir nušvitimą ne tik mus, bet ir visus kitus. Taigi, meditacija yra esminis dalykas. Žinoma, mes privalome žinoti, kodėl tą darome, turime suprasti požiūrį, tačiau meditacijos praktika – pati svarbiausia. Continue reading

Dharmos praktika šiuolaikiniame pasaulyje

Kiunzig Šamaro Rinpočės paskaitos ištrauka

Kinijoje, Tibete ir Pietryčių Azijos šalyse budizmas laikomas religija, Buda yra dievas, o budizmo mokytojai – padangių gyventojai. Tai susiję su kultūriniu šių šalių pagrindu ir atitinka vietinių žmonių poreikius. Visuomenė čia teikia didelę reikšmę išoriniam pavidalui.

Pats Buda paprasčiausiai rodė savo mokiniams kelią į nušvitimą nenaudodamas jokios išorinės mokymų struktūros. Dharmai atkeliavus į Tibetą, ji buvo perduodama trimis būdais: atsidavimo, meditacijos ir studijavimo. Nuo to laiko, kai budizmas atsirado Tibete, atsidavimo kelias tapo labiausiai priimtinu dvasiniu mokymu daugumai žmonių. Tačiau pripažinimo siekiančiam mokytojui užtekdavo dėtis šventuoliu viešumoje, į Rinpočes būdavo žvelgiama kaip į dievus, jiems nereikėdavo ką nors aiškinti, niekas negalėjo patikrinti jų autentiškumo. Žmonėms užtekdavo juos matyti, reikšti jiems pagarbą ir gauti palaiminimą. Didis lama turėdavo dėvėti ryškiaspalvį apdarą ir sėdėti aukštame soste. Žmonėms labiausiai patikdavo, jeigu lama dėvėdavo ypatingą įvairiaspalvę kepurę, garsiai nesijuokdavo ir grubiai nekalbėdavo, sėdėdavo sau kaip statula – tai to ir užtekdavo. Continue reading

Deimantinio kelio meditacija

Lama Olė Nydahlas

Pirmiausia, labai sunku suprasti, kas yra Buda. Buda nėra asmuo, jis yra visiškas proto išsivystymas. Prieš gimstant mūsų epochos Budai, šioje žemėje gyveno trys nušvitę mokytojai, o iš viso jų bus tūkstantis. Buda iš pradžių moko, po to seka jo mokymų įgyvendinimo periodas, tuomet žmonės vis mažiau medituoja bei lavinasi, vis labiau laikosi išorinių tradicijų ir galiausiai pasiekiamas galutinis periodas, kai visi tie, kurie neišsilaisvino ir nepasiekė nušvitimo, nusirita iki barbarizmo.

Po kurio laiko žmonės suvokia, kad jie kenčia ir nori atsikratyti ego – tuomet gimsta naujasis Buda. Po to vėl seka pasiekimo, meditacijos ir mokymosi periodai, išorinio elgesio stebėjimo bei sekimo tradicijomis periodas, kurį ir vėl pakeičia barbarų laikai. Išsivysčiusios ir neišsivysčiusios kultūros periodai keis vienas kitą tol, kol šioje žemėje egzistuos protingos būtybės. Kai kuriuose tekstuose teigiama, kad visi Budos perduos Mažojo ir Didžiojo Kelio mokymus, tačiau tik ketvirtasis ir šeštasis Budos turės mokinių, galinčių suprasti Didžiojo Antspaudo požiūrį ir Deimantinį Kelią. Continue reading

Keturios tiesos, nukreipiančios protą nuo samsaros

Lopion Tsečiu Rinpočė

Kiekvienai dharmos praktikai reikia tam tikrų pasiruošimų, kurie tampa tvirtu teisingo vystymosi pagrindu. Šie pasiruošimai būna dvejopi: bendrieji ir ypatingieji. „Keturios tiesos, nukreipiančios protą nuo samsaros“ priklauso bendriesiems arba įprastiniams pasiruošimams. Ką gi reiškia „nukreipti protą nuo samsaros“? Reiškia išsilaisvinti iš kiekvieno gyvenimiško prisirišimo trijose samsaros sferose. Keturios mintys, keturi bendrieji pasiruošimai leidžia mums išsiugdyti šią laisvę, paeiliui apmąstant brangų gimimą žmogumi, laikinumą, karmą ir samsaros kentėjimus. Continue reading

Žvelgiant į tikrąją emocijų prigimtį

Lama Gendiunas Rinpočė

Ištrauka iš knygos „ Permainingi pasireiškimai. Darbas su emocijomis“ („Change of Expression. Working with the Emotions”).

Visuomet esame pasirengę leisti emocinėms būsenoms užvaldyti mūsų protą, tačiau kai tenka patirti jų sukeliamą kentėjimą – prarandame entuziazmą.  

Praktikuojantieji Vadžrajaną, slaptus tantrinius mokymus, duoda slaptą pasižadėjimą neatmesti emocijų, tokių kaip prisirišimas, pyktis, nežinojimas, išdidumas ir pavydas. Jei šių emocijų atsisakytume, niekuomet nesugebėtume atrasti jose glūdinčios išminties. Atsisakydami penkių nuodų, tuo pat metu prarandame bet kokią galimybę įgyvendinti penkias išmintis, nes jas galime rasti tik emocijose. Continue reading

Mokinys ir mokytojas budizme

Lama Olė Nydahlas

Unikali ir neįtikėtina dovana yra būti supažindintam su savo proto esme: patirti suvokiantįjį ir visų reiškinių kūrėją kaip viršlaikę, skaidrią, nesunaikinamą ir visa persmelkiančią šviesą – tuo, kuo jis ir yra. Savo esme proto sąmoningumas yra nesukurta erdvė, savo patyrimu – spontaniškas, savaime atsirandantis džiaugsmas, savo išraiška – aktyvi, į ateitį orientuota meilė. Visa tai kartu ir yra tobulas nušvitimas, todėl nėra nieko brangesnio už mokytoją, kuris turi galios mums tai parodyti. Continue reading

Šeši išlaisvinantys veiksmai

Lama Olė Nydahlas

Motyvacinis mokymas apie šešis išlaisvinančius veiksmus – paramitas – yra tiesiogiai naudojamas kasdieniame gyvenime. Yra žinoma, kad budizmo tikslas yra labai praktiškas, o budistinis požiūris – nepaprastai aiškus. Niekas nepasiekia nušvitimo, vien  klausydamas mokymų. Ilgalaikį rezultatą suteikia tikri patyrimai ir jų sąlygojami pokyčiai. Tai labai svarbu, todėl Buda davė daug praktinių patarimų, kurie turi būti vertinami ne kaip įsakymai, bet kaip draugiška pagalba. Buda nėra kuriantis ar teisiantis dievas ir nenori nei pasekėjų, nei į avių bandą panašių mokinių. Budai reikia kolegų. Brandūs, jo nušvitimu ir su tuo susijusia didžiule atsakomybe besidalinantys žmonės, yra Budos tikslas.  Continue reading

Budizmas: tikslas, metodai ir parama

Tasso Kallianotis

Dauguma žmonių, šiandien susiduriančių su budizmu, jau yra patyrę su juo susijusių įspūdžių, nes iš visuomenės informavimo priemonių srūva didžiulis informacijos srautas. Šie įspūdžiai ne visada būna teisingi, nes informaciją pateikia neišmanėliai, kurie sukuria pačių išgalvotą tiek terminų, tiek dalyko interpretaciją. Per televiziją galime išvysti reportažus ar laikraščiuose skaityti straipsnius, kuriuose budizmo atskleidimui įtakos akivaizdžiai turi autoriaus išsilavinimo lygis ir jo asmeninis požiūris. Budizmas parodomas kaip tikėjimo religija, kurioje lamoms meldžiamasi kaip dievams, o Nirvana – tai kažkas panašaus į dausas ir t.t. Net jeigu beveik kiekvienas šiuolaikiniame pasaulyje yra girdėjęs apie budizmą, daugelis jau turi klaidingų ir netikslių įspūdžių, kas tai yra iš tiesų. Todėl labai svarbu išaiškinti, kad budizmas neatitinka visuotinai priimto religijos apibrėžimo ir visai nepanašus teistinę, tikėjimu pagrįstą, sistemą. Continue reading

Budistinis prieglobstis

Karola Šnaider
Visi žmonės šiame pasaulyje ieško laimės, tačiau dauguma jos ieško išoriniuose dalykuose – siekia šlovės, karjeros, partnerystės ir t.t. Negalima neigti: šie dalykai iš tiesų teikia mums malonumo, tačiau šie laimės šaltiniai yra trumpalaikiai, nes viskas, kas sąlygota, greitai suyra. Šis straipsnis yra Karolos Šnaider (Karola Schneider) paskaitos, skaitytos 1995 metais vykusių Lamos Oles Nydahlo kursų metu San Franciske, santrumpa. Kursuose dalyvavo 400 žmonių iš Amerikos ir Europos. Karola Šnaider – Lamos Olės mokinė nuo 1979m. – buvo paprašyta šia proga paskaityti trumpą paskaitą apie budistinio prieglobsčio prasmę. Continue reading

Mirtis, atgimimas ir Povos praktikos galia

Tonio Dylano Deiviso (Tony Dylan Davis) interviu su Lama Ole Nydahlu, Kanada, 1994 m., kovo mėn.Tonis Deivisas (T. D.): Vienas iš labiausiai žmonijai rūpinčių dalykų yra mirtis ir kas laukia po jos. Įvairios religijos atsirado kaip noras užsitikrinti pomirtinį gyvenimą. Viena iš jūsų paskaitos Kalgaryje temų buvo mirtis ir atgimimas Tibeto budizme. Suprantu, kad tai be galo plati tema ir naivu tikėtis, kad išsiaiškinsime viską, tačiau gal galėtumėte pateikti santrauką tiems, kurie šios temos neišmano?

Olė Nydahlas (O.N) Viskas pagrįsta proto prigimties suvokimu. Pažvelgę į protą, aiškiai pamatysime, kad jis turi dvi puses: patiriantįjį ir tai, kas patiriama – kaip vandenynas su daugybe bangų arba veidrodis su atspindžiais. Atrasime sąmoningumą ir to sąmoningumo objektą. Protas yra ir viena, ir kita. Ištyrę, kas žiūri mūsų akimis ir klauso mūsų ausimis, atskelidžiame, kad ir pats stebėtojas turi erdvės prigimtį. Protas neturi spalvos, svorio, kvapo, dydžio ar formos – jis akivaizdžiai nėra daiktas. Tuo pat metu egzistuoja aiškumas, kuris gali žinoti, suprasti, kuris neturi ribų ar pabaigos. Continue reading