Hannah Nydahl, Meditacijos kurso Kaselyje paskaitų tekstas, 2003 m.

I DALIS (ŠINE)

Pradėdama paskaitą apie Šine, pirmiausia paminėsiu, kad tai nėra nauja tema, tokia ji tik šiame kurse. Nesiruošiame mokytis visiškai naujų dalykų ir staiga imtis visiškai kitokių, iki šiol niekada nebandytų meditacijų. Mūsų tikslas kitoks. Kalbėsime apie tai, kaip pasitelkti vieną iš paprastesnių Šine būdų, kuriuo nedažnai naudojamės, tačiau visi žinome, ir kaip įtraukti jį į savo praktiką. Kadangi kurse yra naujų žmonių, norėčiau bendrais bruožais papasakoti tai, ką daugelis jau esate girdėję. Paaiškinsiu kas yra Šine ir kokia jos vieta meditacijoje.

Visi praktikuojantys budizmą ir sekantys Budos metodais daro tai palaipsniui. Studijuojame Budos mokymus, stengiamės juos suprasti, o kai nesuprantame, užduodame klausimus. Taip palengva viską išsiaiškiname. Taip pat pastebime, kad laikui bėgant, klausimų kyla vis daugiau ir mes surandame vis daugiau atsakymų. Tačiau mūsų praktikoje pats svarbiausias dalykas yra meditavimas. Nepasiekę meditacinio lygmens, niekuomet nepasieksime rezultatų, kurie iš tiesų pakeis mūsų protą, atves į išsilaisvinimą ir nušvitimą ne tik mus, bet ir visus kitus. Taigi, meditacija yra esminis dalykas. Žinoma, mes privalome žinoti, kodėl tą darome, turime suprasti požiūrį, tačiau meditacijos praktika – pati svarbiausia. Continue reading →

Kiunzig Šamaro Rinpočės paskaitos ištrauka

Kinijoje, Tibete ir Pietryčių Azijos šalyse budizmas laikomas religija, Buda yra dievas, o budizmo mokytojai – padangių gyventojai. Tai susiję su kultūriniu šių šalių pagrindu ir atitinka vietinių žmonių poreikius. Visuomenė čia teikia didelę reikšmę išoriniam pavidalui.

Pats Buda paprasčiausiai rodė savo mokiniams kelią į nušvitimą nenaudodamas jokios išorinės mokymų struktūros. Dharmai atkeliavus į Tibetą, ji buvo perduodama trimis būdais: atsidavimo, meditacijos ir studijavimo. Nuo to laiko, kai budizmas atsirado Tibete, atsidavimo kelias tapo labiausiai priimtinu dvasiniu mokymu daugumai žmonių. Tačiau pripažinimo siekiančiam mokytojui užtekdavo dėtis šventuoliu viešumoje, į Rinpočes būdavo žvelgiama kaip į dievus, jiems nereikėdavo ką nors aiškinti, niekas negalėjo patikrinti jų autentiškumo. Žmonėms užtekdavo juos matyti, reikšti jiems pagarbą ir gauti palaiminimą. Didis lama turėdavo dėvėti ryškiaspalvį apdarą ir sėdėti aukštame soste. Žmonėms labiausiai patikdavo, jeigu lama dėvėdavo ypatingą įvairiaspalvę kepurę, garsiai nesijuokdavo ir grubiai nekalbėdavo, sėdėdavo sau kaip statula – tai to ir užtekdavo. Continue reading →

Lama Olė Nydahlas

Pirmiausia, labai sunku suprasti, kas yra Buda. Buda nėra asmuo, jis yra visiškas proto išsivystymas. Prieš gimstant mūsų epochos Budai, šioje žemėje gyveno trys nušvitę mokytojai, o iš viso jų bus tūkstantis. Buda iš pradžių moko, po to seka jo mokymų įgyvendinimo periodas, tuomet žmonės vis mažiau medituoja bei lavinasi, vis labiau laikosi išorinių tradicijų ir galiausiai pasiekiamas galutinis periodas, kai visi tie, kurie neišsilaisvino ir nepasiekė nušvitimo, nusirita iki barbarizmo.

Po kurio laiko žmonės suvokia, kad jie kenčia ir nori atsikratyti ego – tuomet gimsta naujasis Buda. Po to vėl seka pasiekimo, meditacijos ir mokymosi periodai, išorinio elgesio stebėjimo bei sekimo tradicijomis periodas, kurį ir vėl pakeičia barbarų laikai. Išsivysčiusios ir neišsivysčiusios kultūros periodai keis vienas kitą tol, kol šioje žemėje egzistuos protingos būtybės. Kai kuriuose tekstuose teigiama, kad visi Budos perduos Mažojo ir Didžiojo Kelio mokymus, tačiau tik ketvirtasis ir šeštasis Budos turės mokinių, galinčių suprasti Didžiojo Antspaudo požiūrį ir Deimantinį Kelią. Continue reading →

Lopion Tsečiu Rinpočė

Kiekvienai dharmos praktikai reikia tam tikrų pasiruošimų, kurie tampa tvirtu teisingo vystymosi pagrindu. Šie pasiruošimai būna dvejopi: bendrieji ir ypatingieji. „Keturios tiesos, nukreipiančios protą nuo samsaros“ priklauso bendriesiems arba įprastiniams pasiruošimams. Ką gi reiškia „nukreipti protą nuo samsaros“? Reiškia išsilaisvinti iš kiekvieno gyvenimiško prisirišimo trijose samsaros sferose. Keturios mintys, keturi bendrieji pasiruošimai leidžia mums išsiugdyti šią laisvę, paeiliui apmąstant brangų gimimą žmogumi, laikinumą, karmą ir samsaros kentėjimus. Continue reading →

Lama Gendiunas Rinpočė

Ištrauka iš knygos „ Permainingi pasireiškimai. Darbas su emocijomis“ („Change of Expression. Working with the Emotions”).

Visuomet esame pasirengę leisti emocinėms būsenoms užvaldyti mūsų protą, tačiau kai tenka patirti jų sukeliamą kentėjimą – prarandame entuziazmą.  

Praktikuojantieji Vadžrajaną, slaptus tantrinius mokymus, duoda slaptą pasižadėjimą neatmesti emocijų, tokių kaip prisirišimas, pyktis, nežinojimas, išdidumas ir pavydas. Jei šių emocijų atsisakytume, niekuomet nesugebėtume atrasti jose glūdinčios išminties. Atsisakydami penkių nuodų, tuo pat metu prarandame bet kokią galimybę įgyvendinti penkias išmintis, nes jas galime rasti tik emocijose. Continue reading →

Lama Olė Nydahlas

Unikali ir neįtikėtina dovana yra būti supažindintam su savo proto esme: patirti suvokiantįjį ir visų reiškinių kūrėją kaip viršlaikę, skaidrią, nesunaikinamą ir visa persmelkiančią šviesą – tuo, kuo jis ir yra. Savo esme proto sąmoningumas yra nesukurta erdvė, savo patyrimu – spontaniškas, savaime atsirandantis džiaugsmas, savo išraiška – aktyvi, į ateitį orientuota meilė. Visa tai kartu ir yra tobulas nušvitimas, todėl nėra nieko brangesnio už mokytoją, kuris turi galios mums tai parodyti. Continue reading →

Lama Olė Nydahlas

Motyvacinis mokymas apie šešis išlaisvinančius veiksmus – paramitas – yra tiesiogiai naudojamas kasdieniame gyvenime. Yra žinoma, kad budizmo tikslas yra labai praktiškas, o budistinis požiūris – nepaprastai aiškus. Niekas nepasiekia nušvitimo, vien  klausydamas mokymų. Ilgalaikį rezultatą suteikia tikri patyrimai ir jų sąlygojami pokyčiai. Tai labai svarbu, todėl Buda davė daug praktinių patarimų, kurie turi būti vertinami ne kaip įsakymai, bet kaip draugiška pagalba. Buda nėra kuriantis ar teisiantis dievas ir nenori nei pasekėjų, nei į avių bandą panašių mokinių. Budai reikia kolegų. Brandūs, jo nušvitimu ir su tuo susijusia didžiule atsakomybe besidalinantys žmonės, yra Budos tikslas.  Continue reading →