Lama Olė laimina su gau – relikvijų dėžute, kurią jam davė XVI Karmapa
Lama Olė laimina su gau – relikvijų dėžute, kurią jam davė XVI Karmapa
Mūsų budizmo mokytojas mums yra pavyzdys, geriausias draugas ir bebaimis mūsų tobulėjimo veidrodis tuo pačiu metu.

Mokytojas ar mokytoja parodo mums Budos prigimtį, yra mūsų orientyras pasirodančiuose ego žaidimuose ir drąsina mus tyrinėti tą didžiulį potencialą, kurį kiekvienas turime. Groti pianinu ar vairuoti mes paprastai mokomės matydami mokytojo pavyzdį ir jo vadovaujami. Atpažinti proto prigimtį – kur kas sudėtingiau, nei mokytis įprastinių dalykų, todėl budizmo mokytojas – dar svarbesnis.

„Kai iš savo lamos išmoksti visko – tavo protas ir jo protas yra viena.“
– Kalu Rinpočė

Ryšys su realizaciją pasiekusiu mokytoju, ypač Deimantiniame kelyje, leidžia perduoti patirtį ir suvokimą kaip visumą. Tokių pavyzdžių galime rasti prisimindami Kagju linijos meistrų gyvenimus. Nuo Naropos iki Gampopos visi septyniolika Karmapų su dėkingumu kartoja tikslą pasiekę dėl to, kad gavo savo lamų palaiminimą. Šitaip svarbiausi ir labiausiai tiesioginiai Budos mokymai iki šių dienų išliko per tokios patirties saugotojus – konkrečius žmones.

Kaip surasti budizmo mokytoją

Kelias į nušvitimą – labai platus ir įvairiapusiškas, todėl turėtume pasistengti surasti tokį mokytoją, kuris išmanytų budizmo mokymus ir būtų suvokęs proto prigimtį. Tikrai verta paskirti šiek tik laiko ir apmąstymų tikrinant mokytoją.

Naudinga prisiminti, kad kol pasiekiame išsilaisvinimą, iš tiesų matome ne pasaulį, bet savo proto turinį. Tibetiečiai sako, kad sunku pamatyti aukštesniojo kalno viršūnę, žvelgiant nuo žemesniojo. Taigi kaip mes, mokiniai, galime patikrinti mokytojo žinias ir realizacijos lygį?

Ar noriu pirkti tai, ką jis parduoda?

Medituodami mokytoją tampame tokiu kaip jis. Todėl norėdami greitai susiorientuoti galime paklausti savęs: ar norėtume perimti mokytojo savybes? Ar siektume būti panašūs į jį po dešimties metų?

Pirmiausia jis turėtų atstovauti autentiškai linijai ir turėti savo mokytojo leidimą mokyti. Jeigu jis yra ne tik išmanantis, bet ir atjaučiantis, visada dirbantis kitų labui ir mokinių poreikius laikantis svarbesniais už savo – tai puikus pagrindas. Taip pat labai naudinga pažinti kitus jo mokinius. Turime patikrinti, ar mums patinka būti su jais, ar galime priimti juos žmogiškame lygmenyje.

Paprasti mokytojai, pavyzdžiui, mūsų bičiuliai centre ar budizmą aiškinantys pasauliečiai Deimantinio kelio mokytojai, gali suteikti mums informacijos nesukurdami ypač artimo ryšio. Bet pasirinkti lamą – išsilaisvinusį mokytoją – tai įsileisti jį į savo protą svarbiausiame požiūrio lygmenyje. Deimantiniame kelyje savo mokytoją matome ne kaip asmenį, bet kaip savo potencialo veidrodį. Todėl, pasirinkus gerą mokytoją, verta matyti jį aukščiausiame lygmenyje, kokį tik jo galia gali išlaikyti. Tai patvirtina egzistuojantį mūsų pačių vidinį turtingumą.

„Budizmo mokytojo pozicija – visai nesudėtinga. Jis tik turi daryti tai, ką sako. Tada mokinys turi spręsti, ar rinktis šį mokytoją su visomis jo savybėmis, ar ne.“
– Lama Olė Nydahlas, „Viskas, kaip iš tiesų yra